Kaip rašyti kursinį

Norint  parašyti gerą kursinį darbą reikia suprasti kas yra kursinis darbas t.y. jo esmę ir paskirtį.

Visų pirma reikia suvokti, kad kursinis darbas yra savarankiškas rašto darbas, o rašto darbas visada yra skirtas skaitytojui (net jeigu skaitytojas, po kurio laiko, bus pats autorius). Taigi, rašant reikia žvelgti iš skaitytojo perspektyvos, stengtis suprasti kokie klausimai gali kilti skaitančiajam ir į juos atsakyti. Prieš pateikdami informaciją suplanuokite, kaip ją pateiksite. O turint parašytą juodraštį pravartu duoti jį kam nors paskaityti ir atsižvelgus į pastabas įvesti tam tikrus pataisymus.





Antra - kursinis darbas yra dokumentas, kuriame pateikiamas problemos sprendimo aprašymas t.y. aprašoma  kaip autorius sprendžia kažkokią iškeltą problemą: kokie literatūros analizės nagrinėjama tema rezultatai, kokie tyrimai buvo atlikti ir kodėl būtent tokie ir kaip buvo pasiektas sprendimas. Patarimas - pirmiausia spręskite problemą, o tada aprašinėkite, o ne atvirkščiai.

Nusistovėjusi kursinio darbo struktūra yra tokia:

Skyriai ir poskyriai numeruojami būtent taip kaip pavaizduota paveikslėlyje - įvadas, išvados, literatūros sąrašas ir priedai nenumeruojami, o teorinė dalis, tiriamoji dalis ir projektinė dalis numeruojamos. Darbo dalys (teorinė, tiriamoji ir projektinė) negali būti pavadintos taip kaip čia t.y. "teorinė dalis, tiriamoji dalis, projektinė dalis", dalių pavadinimai turi reprezentuoti jose pateikiamą informaciją. 

Įvadas

Įvadas yra rašto darbo veidas ir planas. Pažvelgus į įvadą jau galima daug spręsti apie darbą. Įvado paskirtis supažindinti skaitytoją su  darbo esme ir leisti suvokti kokiu pjūviu jį vertinti. Įvade pateikiami atsakymai į tam tikrus klausimus:

Kodėl tai ką aš darau yra svarbu?                                    Aktualumas
Kas sprendžiama darbe?                                                  Problema
Kaip tai turi būti išspręsta?                                              Tikslas
Kas tiriama ieškant sprendimo?                                       Objektas
Kaip pasiekti sprendimą?                                                 Uždaviniai
Kokiais įrankiais sprendimas bus pasiektas?                   Metodai

Atsakymai į šiuos klausimus yra struktūrinės įvado dalys.
Kitą vertus, įvadas yra jūsų darbo planas. Prieš pradedant tyrimą į visus šiuos klausimus pirmiausiai turite atsakyti sau.

Aktualumas turėtų užimti apie trečdalį puslapio. Jame atskleidžiama temos svarba ja pagrindžiant įvairiomis su tema susijusiomis aktualijomis.

Problema gali būti pateikta vienu sakiniu arba pastraipa. Problema turi aiškiai atskleisti spręstiną situaciją. Problemos aprašymas yra vienas sunkiausių uždavinių. Dažniausiai daroma klaida - žodis "problema" suvokiamas kaip "bėda". O šiuo atveju reikėtų suvokti kaip kažką, ką reikia išspręsti. Tai yra kažkuo negera arba netinkama situacija, kuri, pasiekus tikslą, taps geresnė arba tinkamesnė.
Tikslas - turi būti  sofurmuluotas aiškiai ir vienareikšmiškai, Tikslas yra gauti rezultatą sprendžiantį problemą.
Objektas - įvardinamas vienu sakiniu. Objektas yra tai kas bus tiriama sprendžiant problemą.
Uždavinių - paprastai būna tiek kiek būna darbo dalių. Šiuo atveju, atsižvelgiant į darbo struktūrą, uždaviniai turėtų būti trys.

Teorinė dalis      

Teorinėje dalyje atliekamas teorinis tyrimas t.y.  renkamos teorinės žinios reikalingos problemos sprendimui. Tai daroma analizuojant įvairią su tema susijusią literatūrą, todėl ši dalis dar kartais vadinama literatūros analize. Patarimas - pirmiausia skaitykite ir analizuokite, pasidarykite visas reikalingas lenteles, paveikslėlius ir schemas, o tada aprašinėkite. 

Tiriamoji dalis

Šioje dalyje taikant įvairius tyrimų metodus renkami duomenis reikalingi problemos sprendimui. T.y. teorinėje dalyje jau yra nustatytas teorinis modeli leidžiantis išpręsti problemą, tačiau trūksta duomenų, kuriuos įdėjus į modelį ir bus gautas sprendimas. Būtent šie duomenis ir turi būti gauti.

Projektinė dalis

Šioje dalyje naudojantis  žiniomis gautomis teorinio tyrimo metu ir duomenimis gautais tiriamojoje dalyje projektuojami problemos sprendimai. 

Išvados

Išvados yra atliktų uždavinių rezultatų apibendrinimas. Išvadų būna tiek kiek buvo iškelta uždavinių.

TEKSTO SPECIFIKA

       
Rašant akademinį rašto darbą būtina laikytis tam tikrų akademinės kalbos  normų. Sakiniai turi būti dalykiški ir vienareikšmiai.  Darbe naudojamos sąvokos turi būti įprastos analizuojamai temai. Derėtų vengti "poetiškų" ir pernelyg buitinių sakinių. Rašant akademinius darbus studijų metu  dažnai pasitaikanti klaida - asmenavimas. Derėtų vengti tokių sakinių kaip "aš atlikau", "aš išsiaiškinau", "mes analizavome" tokie sakiniai keistini į "buvo atlikta", "buvo identifikuota", "buvo išanalizuota".

KAIP PASILENGVINTI SAU GYVENIMĄ? 

Rašant rašto darbą dažnai iškyla problema kai eikvojamas laikas, atrodytų, neesminiams dalykams, kurie dėstytojui, vis tik, atrodo svarbūs. Šios problemos, kaip taisyklė,  paprastai iškyla rašymo pabaigoje. Tai formatavimas streikuoja, tai lentelės numeracija neatitinka faktinės tai dar kažkas. Visų problemų čia neišspręsime tačiau dažniausias galima pamėginti.

Formatavimo nustatymai

Prieš pradėdami darbą su teksto redagavimo programa (pvz.: MS Word) pirmiausiai nustatykite: 

         Popieriaus formatą (A4) to nepadarius gali nutikti taip, kad rašysite visą darbą ant letter formato, o spausdinsite ant A4 ir tada išsidarkys formatavimas.

         Antraščių stilius ir šriftus - nereikės kiekvieną kartą kai rašote skyriaus ar poskyrio atrašte didinti šriftą, numeruoti it pan. Be to, automatinės antraštės automatiškai  suformuoja turinį. 

         Nustatykite paraščių reikšmes - nereikės spėlioti kokios apimties jūsų darbas yra einamuoju momentu ir neišsidarkys viskas ką busite padarę. Reikalingas paraščių reikšmes galima rasti aukštosios mokyklos rašto darbų reikalavimuose.

         Pagrindinio teksto šriftas, dydis ir tarpas tarp eilučių - tas pats kaip ir prieš tai. Tiksliai žinosite kiek esate padarę, nereikės papildomai formatuoti ir formatuojant neišsidarkys ką buvote padarę, o tai papildomas darbas ir nervai.  Paprastai šriftas būna Times New Roman, dydis - 12, tarpas tarp eilučių 1,5. 

Automatizavimas

Automatizuokite viską ką galimą t.y. ką leidžia teksto redagavimo programa. Automatizavimas apsaugo nuo begalės papildomų rūpesčių! 

     Lentelių žymėjimas ir sąrašas - leidžia automatiškai numeruoti lenteles ir vėliau, jeigu reikia, sudaryti lentelių sąrašą. Įterpus naują lentelę automatiškai pasikeičia visų toliau tekste esančių lentelių numeravimas. 

     Paveikslų žymėjimas ir sąrašas - taip pat kaip ir lenteles leidžia automatiškai numeruoti paveikslus ir vėliau nesunkiai sudaryti , jeigu reikia, sąrašą. Įterpus naują paveikslą automatiškai pasikeičia visų toliau esančių paveikslų numeracija.

     Kryžminės nuorodos - nurodant tekste į lentelę ar paveikslą pvz. "(Žr. 12 entelę ) arba (Žr. 3 pav.)" suformuojamas ryšis tarp nuorodos ir būtent tos lentelės ar paveikslo, kurį nurodėte. Pasikeitus lentelės arba paveikslo numeracijai (pvz. įterpiant naują lentelę ar pav.) automatiškai pasikeičia ir numeris nuorodoje. Tokiu atveju nebereikia daryti pakeitimų rankiniu būdu.

     Citavimas ir literatūros sąrašas - Vienas imliausių laikui ir kruopščiausių darbų. Geriausia naudoti literatūros organizavimo programas tokias kaip Zotero, Mendeley, EndNote ar kt.